Apie PROJEKTĄ
2021 metais visame pasaulyje buvo minimas Holokausto 80-metis. Pažymint šią skaudžią sukaktį, vienas perspektyviausių jaunosios kartos kompozitorių Lietuvoje Jievaras Jasinskis ir senoviniais hebrajų instrumentais šofarais grojantis, idėjos autorius Tadas Daujotas, sukūrė išskirtinį muzikinį projektą „Simfonija iš Šiaurės Jeruzalės” („Symphony from Jerusalem of the North”).
Projekto premjera įvyko 2021 m. rugsėjo 23 d., minint Lietuvos žydų genocido dieną, LR Prezidento rūmų kieme. Kūrinį atliko Vilniaus m. savivaldybės šv. Kristoforo kamerinis orkestras bei kviestiniai klasikos, džiazo ir folkloro muzikantai iš Lietuvos ir Izraelio. Renginys buvo tiesiogiai transliuojamas per LRT Plius.
„Simfonijai iš Šiaurės Jeruzalės” ypatingų spalvų suteikia senovinių hebrajiškų ragų – šofarų skambesys, lietuvių liaudies instrumentų kanklių ir birbynės garsai bei virtuoziškas multiinstrumentalisto iš Izraelio Yaron Cherniak muzikavimas net trimis Artimųjų Rytų instrumentais – sazu, Persijos taru ir Hurdy Gurdy. Muzikologų manymu klasikinės muzikos persipynimas su Artimųjų Rytų melodijomis, lietuvių liaudies motyvais, klezmerio bei džiazo elementais – tai unikalus ir greičiausiai pirmą kartą istorijoje įvykęs world muzikos eksperimentas.
Projekto premjera įvyko 2021 m. rugsėjo 23 d., minint Lietuvos žydų genocido dieną, LR Prezidento rūmų kieme. Kūrinį atliko Vilniaus m. savivaldybės šv. Kristoforo kamerinis orkestras bei kviestiniai klasikos, džiazo ir folkloro muzikantai iš Lietuvos ir Izraelio. Renginys buvo tiesiogiai transliuojamas per LRT Plius.
„Simfonijai iš Šiaurės Jeruzalės” ypatingų spalvų suteikia senovinių hebrajiškų ragų – šofarų skambesys, lietuvių liaudies instrumentų kanklių ir birbynės garsai bei virtuoziškas multiinstrumentalisto iš Izraelio Yaron Cherniak muzikavimas net trimis Artimųjų Rytų instrumentais – sazu, Persijos taru ir Hurdy Gurdy. Muzikologų manymu klasikinės muzikos persipynimas su Artimųjų Rytų melodijomis, lietuvių liaudies motyvais, klezmerio bei džiazo elementais – tai unikalus ir greičiausiai pirmą kartą istorijoje įvykęs world muzikos eksperimentas.
Projekto tikslas
Kurdami ir vystydami šį muzikinį projektą, per meninę prizmę norime įamžinti Lietuvos žydų istoriją, pagerbti mūsų šalyje gyvenusių litvakų atminimą bei kovoti prieš modernias antisemitizmo formas. Tikime, kad ši iniciatyva yra reikšminga, nes tik tuomet jei netylėsime ir būsime vieningi, ateityje galėsime išvengti praeities klaidų.
Projekto kultūrinė ir meninė vertė
Lietuvoje žydai gyveno daug šimtmečių ir įdėjo milžinišką indėlį į mūsų šalies socialinį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą. Ilgainiui Vilnius tapo labai svarbiu Europos žydų kultūros ir religijos centru, todėl buvo pramintas Šiaurės Jeruzale. Visuomenei pristatydami „Simfonijos iš Šiaurės Jeruzalės” projektą, norime parodyti kaip glaudžiai persipina lietuvių ir žydų istorija.
„Simfonija iš Šiaurės Jeruzalės” – tai muzikinė kelionė, kurią sudaro 15 instrumentinės muzikos dalių. Koncertų metu klausytojai keliauja laiku ir per muzikinę prizmę gali susipažinti su svarbiausiomis Izraelio ir Lietuvos istorijos akimirkomis, o ekrane rodomi vaizdai bei tekstai vizualizuoja skambančią muziką bei padeda įsijausti į šio įdomaus ir dramatiško kūrinio scenarijų.
„Simfonija iš Šiaurės Jeruzalės” – tai muzikinė kelionė, kurią sudaro 15 instrumentinės muzikos dalių. Koncertų metu klausytojai keliauja laiku ir per muzikinę prizmę gali susipažinti su svarbiausiomis Izraelio ir Lietuvos istorijos akimirkomis, o ekrane rodomi vaizdai bei tekstai vizualizuoja skambančią muziką bei padeda įsijausti į šio įdomaus ir dramatiško kūrinio scenarijų.
SCENARIJUS
Artimųjų Rytų melodijomis apipintoje simfonijoje pamatysime kaip gimė žydų tauta, susitiksime su Biblijos herojais Abraomu (2000 m. prieš Kristų) ir Dovydu (1000 m. prieš Kristų) bei pamatysime vieną tragiškiausių įvykių Izraelyje – Jeruzalės sugriovimą (70 m. po Kristaus), po kurio žydai turėjo palikti savo gimtinę ir išsibarstė po visas pasaulio tautas.
Toliau muzikiniu greitkeliu skriejantys žiūrovai bus perkelti į kitą pasaulio pakraštį – Lietuvą bei išgirs Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino sapną (1323 m.), kurio išaiškinimą gavęs kunigaikštis išsiuntė laiškus į Europos miestus ir pakvietė į Lietuvą pirklius bei amatininkus iš visos Europos. Būtent taip į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir atvyko žydai, o šie įvykiai siejami su Vilniaus miesto įkūrimu, kuris 2023 metais švęs 700 metų jubiliejų.
Toliau muzikinėje kelionėje žiūrovai išgirs senove dvelkiančią muziką, kuri primins mums kaip žydai atkeliavo į Lietuvą (XIV a.), ateis pasiklausyti Vilniaus Gaono išminties (XVIII a.) bei išvys, kaip tamsos jėgos apgaubia Europą (1941-1944 m.). Be abejonės, Holokausto tragedija – tai pati jautriausia „Simfonijos iš Šiaurės Jeruzalės” dalis. Bet tame chaose neužgęsta viltis ir po mirtinos tylos pasigirsta pergalingi senovinio hebrajiško rago – šofaro garsai, skelbiantys džiaugsmingą žinią apie Izraelio valstybės atkūrimą (1948 m.).
XX-ame amžiuje muzikinė kelionė suintensyvėja ir žiūrovai turi galimybę pamatyti Jeruzalės suvienijimą (1967 m.), Sovietų Sąjungos griuvimą ir Lietuvos valstybės atkūrimą (1990 m.). Paskutinė „Simfonijos iš Šiaurės Jeruzalės” dalis vadinasi „Nauja pradžia” – tai akimirka, kurioje atsiveria širdys, tai akimirka, kur susitinka praeitis ir dabartis, griūna antisemitizmo sienos bei iš širdies į širdį yra pradedami statyti meilės ir vienybės tiltai.
Toliau muzikiniu greitkeliu skriejantys žiūrovai bus perkelti į kitą pasaulio pakraštį – Lietuvą bei išgirs Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino sapną (1323 m.), kurio išaiškinimą gavęs kunigaikštis išsiuntė laiškus į Europos miestus ir pakvietė į Lietuvą pirklius bei amatininkus iš visos Europos. Būtent taip į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir atvyko žydai, o šie įvykiai siejami su Vilniaus miesto įkūrimu, kuris 2023 metais švęs 700 metų jubiliejų.
Toliau muzikinėje kelionėje žiūrovai išgirs senove dvelkiančią muziką, kuri primins mums kaip žydai atkeliavo į Lietuvą (XIV a.), ateis pasiklausyti Vilniaus Gaono išminties (XVIII a.) bei išvys, kaip tamsos jėgos apgaubia Europą (1941-1944 m.). Be abejonės, Holokausto tragedija – tai pati jautriausia „Simfonijos iš Šiaurės Jeruzalės” dalis. Bet tame chaose neužgęsta viltis ir po mirtinos tylos pasigirsta pergalingi senovinio hebrajiško rago – šofaro garsai, skelbiantys džiaugsmingą žinią apie Izraelio valstybės atkūrimą (1948 m.).
XX-ame amžiuje muzikinė kelionė suintensyvėja ir žiūrovai turi galimybę pamatyti Jeruzalės suvienijimą (1967 m.), Sovietų Sąjungos griuvimą ir Lietuvos valstybės atkūrimą (1990 m.). Paskutinė „Simfonijos iš Šiaurės Jeruzalės” dalis vadinasi „Nauja pradžia” – tai akimirka, kurioje atsiveria širdys, tai akimirka, kur susitinka praeitis ir dabartis, griūna antisemitizmo sienos bei iš širdies į širdį yra pradedami statyti meilės ir vienybės tiltai.
Recenzijos ir atsiliepimai
Vilniaus miesto savivaldybės šv. Kristoforo kamerinio orkestro vyr. dirigentas ir meno vadovas Modestas Barkauskas sako, kad „Simfonija iš Šiaurės Jeruzalės” – tai kūrinys atspindintis istorinę ir muzikinę abiejų tautų tradiciją. Kūrybiškai perteikiamos archajiškos intonacijos bei panaudojami tradiciniai hebrajiški ir lietuviški instrumentai, kūriniui suteikia autentiškumo bei dvasinio pilnumo. Meistriška instrumentuotė ir darni kūrinio visuma, nepaliko abejingo nė vieno klausytojo, kuris lankėsi mūsų koncertuose.
Po Holokausto 80-mečiui skirto koncerto gilią žydišką istoriją turinčiame Biržų mieste prie mūsų priėjo istorijos mokytojas, kuris su ašaromis akyse pasakė: „Ačiū už istorijos pamoką per muziką”. Šie iš širdies gelmių ištarti žodžiai suteikė mums dar daugiau motyvacijos vykdyti šį Izraelio ir Lietuvos istoriją įprasminantį muzikinį projektą.
Po Holokausto 80-mečiui skirto koncerto gilią žydišką istoriją turinčiame Biržų mieste prie mūsų priėjo istorijos mokytojas, kuris su ašaromis akyse pasakė: „Ačiū už istorijos pamoką per muziką”. Šie iš širdies gelmių ištarti žodžiai suteikė mums dar daugiau motyvacijos vykdyti šį Izraelio ir Lietuvos istoriją įprasminantį muzikinį projektą.
